- paneralas
- pãneralas sm. (34b) Vb, pãnėralas (34b) E žr. 1 panara: 1. Kp Botagas dar geras, bet pãneralas nutrūko Slm. Rimbo pãneralas ilgas Ppl. Nusivijai botagą, nusivyk ir pãneralą Brž. Pãneralas nusmuko nuo botkočio Brž. | prk.: Ant ilgų paneralė̃lių (kotelių) tos uogelės Pl. 2. BŽ440, DŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.
